Dailininko Pokalbis su drobe

-Žinai, man pabodo saugot tavo nekaltybę.
Kiekvieną vakarą, rytą, naktį, tu turi būti švari kaip balta spalva.
Ir net tada, kai iš širdgėlos ar pykčio pribraukau mumyse juodų linijų, brūkšnių dėmių, aš vis vien kantriai tave prausiu.
....
-Netylėk, galėtum bent nebūt tokia murzė. Neapsigauk, aš ne tinginys, man visai nesunku tave pora kartų pakišti po kranu, praskalauti, ištrinkti. Bet tie skalbimo milteliai ir minkštiklis yra velnioniškai. Tu nuolatos man aiškini, jog tik Lenor'as nedirgina tavo pluošto.