2005-11-26 18:43
uz lango ziema.. svelnus saltis...
galeciau dramatiskai ir tragikomediskai pasakyti, kad mano sirdyje dabar tas pats.. bet ne velnio...
"achiu uz atviruma, tiek tenorejau"
dievinu mazai vazinejamas gatveles aplink savo namus... tokios ramios, baltos... nuogi medziai...keli blausus zibintai vos apsviecia blizganti sniega.. (tikras lyrinis nukrypimas)
taip noretusi pasiimti ka nors uz rankos dabar ir vestis pasivaiksciot... tik, po velniu, ner ka...
gal ir nereikia... gal taip tik geriau... (cia is serijos - "viskas gyvenime turi savo prasme") kam dekoti uz atviruma, kuriuo netiki?
reiktu eiti mokytis, bet jauciuosi pavargus. turbut ir esu, mazai miegojau. reikejo juk "atiduoti duokle draugams" kai tevu ner... nieko gero, tik tvarkymosi kruva. ir nuovargis dar. praejusi penktadieni buvo geriau. trumpam. akivaizdu del ko, bent akys pasidziaugt galejo.
"kodel visda elgiesi taip, lyg viskas butu ok?"
visgi gamtos grozio stebuklas pas mane uz lango.. gal pasidariau jautri ir siaip suminkstejus, kad taip groziuosi?
pasiimsiu su savim savo suniukus... rankos nepaduos, bet pasivaiksciosim.
reik gi su kuo nors pasikalbet man sian.
viskas.. keliauju..


Mild Deragement
