Chanuka

Gruodžio mėnesio 4-11 d. visame pasaulyje švenčiama viena svarbiausių žydų kalendoriaus šventė - Chanuka. Tai šviesos, dvasinės tautos stiprybės šventė, primenanti apie stebuklą su alyvos indu, rastu graikų užpuolikų išniekintoje Jeruzalės Šventykloje.
Minėdami stebuklą, viso pasaulio žydai aštuonis vakarus iš eilės uždega po vieną ypatingos aštuonžvakės žvakidės chanukijos žvakę, sinagogose skaito šlovinimo maldą „Alei“. Tai yra pagrindinis apeigos akcentas, todėl Chanuka kartais vadinama „ugnies arba šviesos švente“.
Chanukos metu be religinių apeigų įprasta linksmintis, žaisti žaidimus su vilkeliu („dreidel“), dainuoti tradicines dainas, valgyti alyvų aliejuje keptus patiekalus: bulvinius blynus (jidiš kalba vadinamus „latkes“), spurgas, įdarytas vaisiais ar uogienėmis.
Istorija byloja, kad II amžiuje prieš mūsų erą Sirijos kariuomenė užpuolė žydų žemes, sugriovė Jeruzalės šventyklą ir išniekino aliejų, skirtą Menorai – Šventyklos aliejinei lempai uždegti, vertė žydus atsisakyti savo papročių ir tikėjimo. Tačiau žydų tauta pasipriešino ir nugalėjo galingą priešą. Grįžę į Jeruzalės šventyklą žydai terado vieną alyvos indą.
Tačiau įvyko stebuklas ir nedidelio indo užteko ne vienai, bet aštuonioms dienoms: Menora degė visas aštuonias dienas, būtent tiek, kiek reikėjo, kad būtų pagamintas naujas aliejus.
Kitais metais šios dienos buvo paskelbtos šventėmis, kurių metu buvo skaitomos padėkos maldos ir Psalmės, garbinančios Dievą. Pats žodis „Chanuka“ reiškia „įkurtuves“, o šventė vadinama „įkurtuvėmis Šventykloje“.
Moderniame pasaulyje šviesos šventę Chanuką, kurios metu garbinamas aliejaus stebuklas, daugelis vertina kaip raginimą rūpintis nuolat senkančiais energetiniais Žemės ištekliais.