Buvau dvimačiame pasaulyje

Žvakių šviesos pagimdyti
Girti šešėliai šoka sienoj
Kas jiems gyvenimo džiaugsmai
Palydintys žmogų kiekvieną...
      Stabdyk akimirką!
      Tegul gyvena!
      Šešėlio šokis- sielos šokis
      Savam plokščiam    Kreivam pasauly...
Bet štai dagtis aplipo dūmu...
Be skausmo mirė dvimačiai šokėjai
Ir sėdžiu vienas apgaubtas tamsios tylos
Akimirkos juk sustabdyt nespėjau...