būtų pažuvęs, jeigu ne žuvis ir daržuvys*

kai dvikojams pakakdavo tik kelių skiemenų, vaikams buvo paaiškinta gyvenimo esmė:
– žuvys ant liežuvio ir nebūsi žuvįs.

kitą kartą kita karta iš žemės ištraukė saldžią šaknelę.
lyžt, krimst: – žuvys! dar žuvys!

– daržuvys, kad būtum nežuvįs, – taip ėmė mokyt.

*tai kodėl dabar sako, kad „daržovės“?
ar nemokėjo užrašyt ir pamiršo? :)