human after all, I'm only human after
all
2017-02-12 18:58
We fly so close
we fly so close
sometimes we fly too close
2017-02-12 18:05
aš žiūriu į tave pasaulį pro atvirus langus
...
ir momentas
vienas vienintėlis tam ir duotas...
2017-02-10 22:33
yra kompleksuotų žmonių id: 51585, kuriems atrodo, kad, įvardiję mano amžių, tuo mane pažemins :)
man nereikia dėti papildomai pastangų tam, kad gerai atrodyčiau :)
2017-02-10 20:02
jau nebeskauda
kai praeivis įgnybia
nebeliko nei pykčio
nei liūdesio
kerštas visada buvo svetimas
mano namuose
būsena kaip benamio šuns
it nuo medžio atplyšusio lapo
vėjai nešioja palaukėmis
praeivių kojos mindo
sušlapęs, sulamdytas
praradęs pradinį pavidalą
tyliai sau guli
nekeikia turimos dalios
kiekvienam ji sava
iš dangaus nuleista
2017-02-10 14:41
paukščiai paukštelėjo per mano veidą
skaisčiu raudonio prisilietimu
2017-02-10 13:21
Sigitas Geda
***
Buvau į Lietuvą išėjęs.
Ten paukščiai, moterys ir vėjas.
Į dieną visos karvės ėjo,
Ir vėju siautė ir plazdėjo
Didžiulis – rudas – vieversys.
Ilgi sparnai ir upės plakės,
Ir visos moterys – plaštakės.
Žole apaugo mano akys,
Ir iš pačios gelmės žolėj
Raudoni vertės gyvuliai.
Ar aš buvau, ar nebuvau,
Ar molio sapną sapnavau?
Iš: Pėdos: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1966.
2017-02-10 12:54
šiandien tokia tiršta šviesa
galinga srove sunkiasi
pro didelius langus
namo stiklines akis
išsirengiu nuoga
prausiuosi saulės spinduliuose
lai, žiūri į mane
žinau, esu matoma
tik Viešpačiui
mano kūno sutverėjui
baltas gruodas lauke
sukaustęs žemėje esančius želmenis
kaip smilgas tarp dantų įsikandusi
vaikšto gurgždėdama žiema
save kaip mirštantį laiką marina
2017-02-10 01:33
nuomuoju svetimą ervę
skraidau kitų sukurtais erdvėlaiviais
parasparnius nunėrė darbštūs šilkverpiai
pyksta mergaitė ant dėdės dangaus
jis nujojo pasikinkęs mažylės svajones
į nuostabios jaunystės ratus
paskui atslenka motina naktis
gašli, paslaptinga kalė
išsunkia paskutininius
gyvybei skirtus syvus
įkalnėje brėkšta iš nevilties
ir gėdos rausvėjantys rytai
žolė rasotomis ašaromis juos girdo
sapnais nusipraususi kas kartą
prisikeliu naujai kelionei
2017-02-10 01:03
mano žodžiai
mano kūno sudėtinė dalys
molėkulės
ten savi kosmosai
su atominių saulių sistemomis
daug daug pasaulių
kitiems neprieinamų
nesuprantamų
2017-02-08 23:42
išskobiu žodį kamiene
nuo jo
medis vaitoja
teka saldi sūla
kaip limfa iš
gyjančios žaizdos
paliestos
aštrių peilio ašmenų
myliu
tą gyvastimi
kvėpuojančią medžio odą
prilietus
per delnus
įsileidžiu pas save
2017-02-07 14:23
Paul Verlaine
(1844-1896)
* * *
Myluoja klavišus trapi ranka lipšniai,
Jie blizga, o aplink rausvoji sutema,
Ir tuo metu lengva it plazdantys sparnai,
Sena, labai sena ir nuostabi daina
Klajoja nedrąsi, beveik vos girdima,
Buduare, kur tvyro jos mėgstami kvapai.
Bet kas gi tai? Nejau mane lopšy mažam
Kažkas sūpuoja vėl lyg motina kadais?
Ko nori iš manęs, miela daina, ir kam
0, priedaini švelnus, guodi tu širdį man,
Jei pats nakties tamsoj pro langą išskridai
Numirt mažam sode, numirt visiem laikam?
Vertė Vaclovas Šiugždinis