bloga diena

jauciuosi pavargusi. nusivylusi. esu kazkur uz borto. pasiilgau zmogaus kuris man svarbus - savo dukters,- o ji toli, ir man per brangu grizti. jauciuosi ikaitu. esu cia diskriminuojama. vietiniams - viskas, man - kas liko, arba ko niekas nebenori. tai vadinasi, kvalifikacijos kelimas. mano programa nebuvo suderinta sunkisto fondo, kuriam turiu buti dekinga kad esu cia, sioje nuostabioje salyje, o jei grizciau anksciau, tureciau grazinti visus pinigus, nes neisbuciau fondo nustatyto laiko. tokius fondus sluociau nuo zemes pavirsiaus. aisku, jie uzsidejo pliusa - jie suorganizavo Lietuvos specialisto kvalifikacijos kelima. t.y. as isvykau. toliau - mano bedos. atvaziavau, o manes klausia: ko atvykai? sakau, ismokti to ir to. sako: o kad tu negali musu salyje ismokti, gali tik paziureti, kaip krutai mes dirbam. cool. megstu ziureti kaip krutai kiti dirba. sunkoka kovoti su sitema. tikrai, jauciuosi pavargusi. man pikta. tiek laiko turiu buti toli nuo savo dukters. tikrai maniau kad man tai bus naudinga. siek tiek yra, bet del tiek tikrai neverta cia tiek buti. velniai griebtu, kaip kvaila. noreciau uzmigti ir likusi laika pramiegoti. ir pabusti lektuve, tada trys valandos, ir as savo maze laikysiu ant keliu. jei ji nepabegs nuo manes po tiek laiko. gerai cia pamerkiau uodega.