Savo ilgesį noriu įdėt į medinę dėžutę
Ir papuošti jos viršų raudonu blizgiu kryželiu,
Tik neklauso kankintojas - glaudžiasi taip, tarsi būtų
Mūsų meilės dalis - ta, kurią aš paguosti turiu.
Jis į rudenio vėjus mane ilgesingai įsuko,
Nes dabar net miegodama riksmą begarsį girdžiu:
Jau pasikeičiau viską – troškimus, laukimą, peruką,
Bet šį ilgesį Tau tik į mirtį pakeisti galiu.