Bejausmiai žmonės...

Mano šunytė serga... Nežinia, kas dedasi su ja... Ant snukučio yra guzas, tik nežinau, nuo ko. Gal dėl danties ištinę, gal auglys... Bet kad kietas guzas.. Būtų pulinys - būtų minkštas (aš taip manau).
Dar blogai kažkas su kojom. Pajami ją už pažastų norėdamas paimti ant rankų - ir staiga ji sucypia iš skausmo... Sunku matyti skausmą jos akyse... Šiandien sakau tėvui - vešk ją pas veterinarą. Jis man atkerta - tau reikia, tu ir vesk. Atsakiau, kad tiek daug neturiu pinigų. Jis pareiškė, kad tai ne jo bėdos. Apšalau. Susinervinau. Pravirkau. "Tai gal išvis užmigdom tą šunį ir viskas bus tuom baigta???! Kiek galima kankinti gyvūlį?" - staiga išrėkiau pro ašaras. Tėvas pradėjo ant manęs šaukti, kad aš šiokia ir tokia, kad per dienas žiūrau serialus, nesimokau, netvarkau nemų... Bet juk ne apie tai kalbama! Ir ką jis žino, kaip aš mokaus?? O namų pats netvarko. Kažinkas išplauna jo prodergtus indus ir sutvarko jo kambarį??? Visiškai jau.. NĖR MAN ŽODŽIŲ... Po skandalo, kai mama stojo mano pusėn, galop tėvas paskambino veterinarui ir susitarė dėl rytojaus susitikimo. Tikiuosi, viskas bus ok...