bedugnė

parėjai kreipdamas kojas
artoju buvai šalia atskirai
darai retai kaip gimei
gimtadieniai tokie visi
eisi dienom grįši dienom
vienom taiseisi pradingt
rinkt tuščių minčių įpakavimą
ką mamai pasakei
pasaką pirštuose jauti

šiuo metu žvilgsnį meti
tokį pilną rūgšties
aikštė išsivalė pėdsakais
gyvenai galėti paslėpti rankose
palaimintas patyręs laimę
lyra ir tuščia galva
kalva ir dauba
laisva negalia tavyje
gija negalvoti blaivus
maivosi be galo gamta

mainosi bedugnė
būgnas ritmu taip
anaip tedaro žmonės
ruoniai iš vandens
sruvens gražia vaga
kada težūt gali nuvargęs
dergia dėmes iškėlę šviesai
tiesai gali tik paplot