Ji yra kvėpavimas beorėje erdvėje, kai nieko neužuodi, tik patį save. Tai savyje pačiame sudeganti savastis, tai gaisras, ugnis ir drėgnai maloni liepsna. Tai autogenezė ir metapsichozė įvykstanti tame pačiame žmoguje, toje pačioje vietoje, tą pačią akimirką ir niekada nebesibaigianti.