o pamenu
kaip lenkdavausi
bučinio lygtai tarp kitko
šypsodavais kad
man vis ne gana
sučiupdavai už smakro
šiurkštoku judesiu
užčiaupdavai
knietėdavo surikti
iš malonumo
kad tolimesni veiksmai
nepaiso takto
ir pažadu
kad nepamilsiu
kurį laiką kad pamilčiau
išsiskyrimo liūdesį
kuriuo lig šiol
alsuoja plaučiai
pro persmelkiantį sapną
stipriai
visu kūnu atsispirčiau
stebėdamasi
kaip svaigina
tolimi vienatvės aukščiai