ateis

lyg grandine po kaltu
prabėgs šita diena.
tau sąžinę suveltą
atnešiu paslapčia
tu į akis žiūrėsi
su tūkstančiu žvaigždžių
ir sielą glamonėsi
nakty po menuliu.
supuls į krūvą mintys
po apklotu jausmų.
svajonę paskandinsiu
tarp sugriautų vilčių.
o tu lytėsi nuoga
ir virpančia delnuos
gyvenimo paguodą
aukštuos dangaus skliautuos.
vaitos iš nekantrumo
išgąsdinta širdis.
priglus dvasia sušilus
ir švelniai apkabins.
mainysis sodrios spalvos,
čiurlens lyg upeliu,
ir šoks ryte palaima
tarp žydinčių laukų.