aš, tu ir mes

vakaras
                           aš net eilėraščius rašiau
ir jau maniau
                                                      ant aukšto kalno užlipau
tačiau matau                                                      kad viskas sau
                                                                                                            kad vien tik sau
ne tau
                                                      graži nesiekiamoji
kuri slapčia parimus moja

tu tyliai dalini jausmus
kuriuos stiprėdamas vaikaus
ir stebinu visus vargus
o tu kukliai šešėlyje stovi
mažais laipteliais ugdai skonį
ir džiugindama sausą akį
klausaisi
                           ką pasaulis sako
tu atveri bendravimui kelius
manai
                           taip bus
kaip turi būti
ir bus geriau nei vakar
                                                      saulė būti lėmė

dangau pilkieji debesėliai
į tikrą ateitį skubėję
galbūt atneš dar vieną liūtį
juk vakar pamažu judėjęs
rytoj numirti gali žirgas
arba prie pabaigos artėti
nenusileisdamas galingam vėjui

šiandieną spinduliai sužimba
paveikslai žavi ramybe
melodija liūdna sužvilga
nuspėju daug gerų darbų
ir sveikinu Tave
Pasauli didelis
                                                      Tave

juk kas yra tiesa
tiesa
                           matyti ir Tave
dar nepražūti laukime
suprasti ar kartu
                                                      tai Mes
auksinė saulė žiemą
graži
                           puiki taika