Turiu sveiką kūną (tfu tfu tfu per kairį petį nors sako, kad iš tikro reikėtų per dešinį), turiu nuostabius bendradarbius, o tuo pačiu ir, savaime suprantama, bendravimą, jei tik to noriu (vėl tfu tfu tfu), turiu galimybę visapusinei saviraiškai, tuo pačiu ir kūrybinei, jei tik ką nors įstengiu (žr. tfu tfu tfu), nuo mažens esu įpratusi vienumoje nesijausti vieniša ir netgi niekada nesuspėti atlikti visko, ko esu prisiplanavusi tokiam metui, na ir t.t., ir bebebe su plepleple, todėl pagalvojau, kad būtų nuodėmė nesinaudoti visu tuo ir neleistinai visa tai apleisti. Rašykuose prisisėdėsiu kai išeisiu į pensiją ir pajusiu, kad vienatvė slegia, o vienišumas šaukiasi bendravimaus, BET (:DD), gali būti, kad ir tada mano gyvenime bus atsitikę kažkas, ko nesu numačiusi ir visi ligšioliniai planai nuplauks pasroviui, nulėks pavėjui, NES (:DD) žmogus planuoja, o Dievas juokiasi..
Mū-mū-mū- ir Aaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa*:DDDDDDDDDDDDDDD:P