apie tokį vieną debilą.

aš pažįstu tokį vieną debilą.
jis serga savimi.

papasakosiu.

egocentrikas ir egoistas.su išlygom.žmogus,dar pilnai neišsilaisvinęs.o jei išsilaisvintų-turbūt save įsimylėtų.tokį,koks trokšta būti.ir gali.ir bus.jis-maksimalistas.supranta,kad tobulybė-netobulybėje.bet tai nieko nekeičia.jis šiknius.visai įdomus šiknius.ko gero.jautrus.ir neurotiškas.

dabar jam nelengva.jis savikritiškas.kritiškas irgi.tai pateisinama.žino taisykles,todėl dažnai jas laužo.kadaise buvo lyderis,gavo šiokį tokį pripažinimą,dabar-pateko tarp tokių pačių lyderių.ir tai jam sunku pakelti.bet įdomu.visada nori būti geriausiu.būna tik tada,kai netiki pergale.deja.kaip ir minėjau,egocentrikas,geidžia dėmesio ir aplodismentų iš tų,kurie jo akyse turi reikšmę,geba suprasti.jei negauna,jaučia troškulį.neišpažįsta religijos.nesimeldžia.net sau.

jis visada apsuptas žmonių.paradoksalu,bet mano esąs vienišas.ir prie tų,kuriuos vadino draugais pradeda jaustis šūdo krūva.galvoja,kad jiem nebeįdomu.o gal priešingai.geidžia naujų vėjų.naujų suvokimų.naujų pažinčių.ir,kai gauna,stebisi,kad nepažįstamieji,nors vienam vakarui, gali leisti pasijusti pseudo-draugu.tai žmogus,kuris privalo mylėti.bet,kol nemylės savęs,tol nemylės ir kito.su išlygom,žinoma.

žmogus,kuriam kurti tolygu gyventi.nepripažįstant prievartos.o analizuoti problemas jam it kišti galvą tarp geležinkelio bėgių.informacija ir pokyčiai,minčių srautai ir vidiniai kontrastai,riba tarp sena ir nauja,išgyventa ir nepatirta-visa tai užgula jo pečius.ir be galo apsunkina.ir veda į neregių viešbutį.kur nereikia mąstyti.matyti irgi.


Tai apie gyvenimą žmogaus,kuris ir vėl praranda ryšį.su žmonėmis.ir tikrove.
Apie debilą,kuris išgalvojo lietų.



p.s.yra dvi obuolio pusės.
      prekinė.ir supuvusi.