Apie svajones

Psichologai sako – žmogų apleidžia gyvybinės jėgos, kai jis nustoja svajoti.
Pasvajokime.
Pirmoji pavasario diena – nebelieka vagių, plėšikų, smurtautojų, prievartautojų, žudikų.
Išnyksta baimė.
Antroji pavasario diena – iš laikraščių antraščių ir televizijos laidų dingsta gąsdinimas karu, žaliais žmogeliukais, korupcija, šlykštumo estetika ir nirtulinga propaganda.
Atsiranda saugumo jausmas.
Trečioji pavasario diena – UNISEF tyrimo duomenų suvestinėse eilutėse „skurstančių vaikų skaičius“ ir „nusižudžiusių vaikų ir jaunuolių skaičius“ parašomi nuliai.
Atsiranda viltis.
Ketvirtoji pavasario diena.
Tarptautinių tyrimų duomenimis pagal laimės indeksą (HPI) iš 120 vietos vietos pakylame  į dvyliktąją.
Atsiranda šypsena.
Penktoji pavasario diena.
Gatvėse nesimato vos paeinančių slidžiais šaligatviais vienišų senukų, žmonių su lazdelėmis, ramentais, nuolankiai lūkuriuojančių prie autobusų durų – o galgi kas pagelbės įlipti?
Atsiranda savigarba.
Šeštoji pavasario diena – gatvės prisipildo besijuokiančių laimingų vaikų,  geranoriškai besišypsančių praeivių, skverai – ant suolelių maloniai bendraujančių pagyvenusių žmonių.
Atsiranda gyvenimo pilnatvės jausmas.
Septintoji pavasario diena.
Tu pabundi laimingas ir plačiai atveri langus į gražų, saulėtą, mylintį, laimingą, džiaugsmingą, geranorišką, žydintį ir saugų pasaulį.
Atsiranda laimės pojūtis.
Tai – tavo Tėvynė.