Savas - ir nevisai, lyg Slavakijoj čekas,
Netikėtas, truputį pamėlęs, ir liesas,
Kyša pirštas. Suplyšusias mana punčiakas,
Ir į debesį atremtas mėlynas mėlynas liesvas.
Ten aukštai, lig atveras kalytkes į rajų,
Mėlynai, tava akys - pasilgau aš tavys.
Tai kadėl šitom liesvom žemyn kabarajuos,
Kur mekena nenukirptas pusaklės avys?..


A Puokas


