anyžiai

nėra nieko,nei vardo nei pavardės
tik vyšnios skeletas ant nudilusių inicialų.
mes skendome žaliuojančių citrinų laukymėse
ir nė nepradėjome išdrįsti prisiliesti
kulkšnimis
šaltais kampuotais basais rąstais
virto pušynai
mes
pasvirę į grindis
kalėjome
vienas kitame