Antropomorfizacija

Aš gi visada tokia buvau - nekenčiau visų, kuriems kažką reiškiau. Mylėdavau tik tuos, kuriuos buvo sunku ar net neįmanoma prisijaukinti.


Su didžiausiu malonumu prisimenu tai kas buvo. Ir ilgiuosi.
Pasiilgau vasaros vakarų, kai sėdėdavom ant balkono krašto.
Pasiilgau beribio lakstymo po pievas. Dievaži, tai irgi buvo vasara, tokia, kokių reta. Gera vasara. Nepamirštama.
Pasiilgau mūsų keliamo triukšmo.
Pasiilgau Tavo naktinių skambučių, kai skambindavai tik tam, kad jaustum mano tylėjimą.
Pasiilgau Tavo prisilietimų, kurie pernešdavo visą Tavo turimą šilumą man.
Pasiilgau Tavo šypsenos.
Pasiilgau Tavo darytos kavos.
Pasiilgau Tavo buvimo šalia.
Pasiilgau Tavęs.

Visada Tave savindavausi, bet niekad nepriklausei man. Tai buvo labiau nei nepakeliama.

Dabar bus dar viena vasara. Bet jau kitokia. Be Tavęs.