and I want nothing...

niekada nepagalvojau, bet nuolat gyvenau kazko laukimu, turbut.
na, ta prasme kazko labai noredavau, laukdavau, tikedavausi, svajodavau gal net. ir netgi jei tai - savaitgalis, kazkokia kvailyste ar pertrauka po uzknisusios pamokos, visvien malonuma teikiantys dalykai. kazkokia prasme or something... o dabar nieko kazkaip. jokio postumio, prasmes, esmes kokios ar siaip (no reason at all). tusciai - sakyciau. Arba as nieko nelaukiu arba puikia suprantu, kad ner ko... siaip cia beveik vienas ir tas pats... truksta turbut kazkokio spyrio i subine ir galimybes vest save pirmyn. ( "na va, dar truputi, o tada tai jau buus'').
niekas garsiai sklando ore...
tai nereiskia kad prapuole kazkokie "tupi" "pramoginiai renginiai" ar geri filmai per tv. kazkas kito cia.
na, net kai svajoji. turi vilti, kad someday tai ivyks, sedi ir lauki..(arba bandai veikti).. bet tai vistiek sis tas...
nera ko laukti, ko gero. gal nebent tevu isvaziavimo, logiskai pamascius 11 dienu be ju turetu but visai nieko, bet ypatingos prasmes cia kazkaip nematau. nebus tevu, poilsis savotiskas,gal, bet tai ir viskas. nenoriu nieko. ir nera kada.
paseles debilizmo ratas (..tas persikreipes veidas masinos lange.. et, velniop viska.. tave ypac..)
zinau, tureciau laukti to "geriau", juk jis turi ateiti, bet kazkaip netikiu as juo... (va ko nelaukiu tai zinau. o nepabegsiu. pradedu jausti laiko fobija)
"tai ir ka darysi?" - paklausiu as saves ir kaip visada kaltai tylesiu. kaltai pries save, matyt.
taip durnai iseina, kad laukimas, velniai zino ko, tapo savotisku mano gyvenimo pagrindu.
o tai jei nieko nelaukiu, tai kaip???
------
uzmest ignor'a galima ne tik mirc'e
-------
manyciau tureciau jaustis kalta, bet nesijauciu ne kiek.
tas kvailas zmogeliukas siandien mane nuramino. zinau, kad grizus namo buciau bandzius verkti ir man butu nepavyke, (o tai, jeigu ka, daug blogiau uz bliovima (verkima aut.past.) bet koki) (cia del to, kad dar viena mano egzistencijos problema - nebemokejimas verkti t.y issilieti) o jis priverte pasijusti sutrikusia (neisivaizduoju kada paskutini kart taip jauciausi) ir reikalinga savotiskai (sito tai dar labiau neatsimenu, jei neskaitysim isterijos priepuoliu telefonu). apkabino mane ir tas ramus jo veidas ( nors greiciau ramybe jo veide) nuramino ir mane. jausmas buvo panasus i ta kai sakai - "man gera". tiesa pasakius tokio nekalto (pabreziu - nekalto) apkabinimo man reikejo.
gal galeciau pradeti galvoti kada tai vel pasikartos ( suku link to, kad reiktu laukti. jauciu butinybe susirasti ko laukti) ... gal galeciau pradeti dazniau apie ji galvoti ir laukti jo, patiketi.. (prisibijau to zodzio kaip tai vadintusi, bet butu grazu..)
bet ne.. tai tik galeciau.. nezinau ar moku... jausmu dehidratacija. nieko nuostabaus, man ir nereikia.. (meluoju)
reiktu viska pabaigt optimistiskai, bet ne. neturiu minciu kaip. ( beje prisipazistu - analizes taip ir neparasiau.. jezus marija juozapai sventas)
susiemimas butinas - suvokiu pilnai ir net tikiu, kad esu "teisingam kely' (bet man jis nelabai patinka. vyksta surobotejimas totalus)
kita vertus, kai nieko neturi tai ir neprarandi nieko.. ( cia tai as saves i nuskriaustosios pozicijas nestatau, prasme uzslepta..)
radau optimistiska minti..:)
isvada: "viltis durniu motina" as vilties is esmes neturiu, o tiksliau nesiviliu nieko. vadinasi - protingeju, arba, maza to, jau esu protinga.
su tuo save ir sveikinu.
---------
isjungi kompa ir tau nusispjaut kas tam mirc'e
o tai ar gyvenima verta\galima taip lengvai isjungt..?
-----------
"susimastykit. pagalvokit"