Amžinai atminčiai

Oi pasiilgau savęs kaip gimnasto,
Prie obelisko broliškuose kapuose prikalto,
Šalia nudrėbto obuolio prakąsto,
Bičiuliai- kiaulęs, nerandu aš palto,

Ant klubų raištis apmusijęs,
O ant galvos ne skrybėlė, o rūtų vainikėlis.
Ir vinys man pabėgt neleidžia.

Riaumoju aš visa gerkle, bet balso nebėra,
Stiklinės akys tulpių nebemato... :)