Agapi mou

As jau pradejau jausti nerima ir jauduli. Toki, kaip ruosiantis i rugsejo pirma i nauja mokykla, arba pries 10 klases egzamina. kazkada viskas dingo ir baigesi jaudulio/nerimo priepuoliai priesh 'svarbias' akimirkas. Bet dabar vel uzejo. Siandien as norejau tik rukyti ir klausyt Joni Mitchell. Ka basically ir dariau, nepaisant paralelinio paskutiniu pamoku ruoshimo. Tada pagaliau pazhiurejau viena Theo Agelopoulos filma iki galo. Jis buvo toks ble liudnas, kad net sunervino. Pasilgau kalbos. Labai dzhiaugiuosi, kad ja greit girdesiu nuo ryto iki vakaro. Vis atidelioju kelto bilieto pirkima. Nesupranu saves, man bilietu pirkimas internetu - kazkoks nesveikas aktas, turbut panasiai jautesi kriviu krivaitis aukodamas kiaule kokiam nors teliaveliui. As turiu tam pasirengti, turiu jaustis, kad jau esu pasiruosus paspausti 'proceed' hahahahaaa.
Ilgas bus tripas, bet jau zinau, ka padarysiu pirma vos ishlipus ish kelto:)