Ačiū ir už tai

Visi mes buvome gražūs, švelnūs ir teisūs
Paprasta kaip pasakyti „brač“ lekiant
Išdegus akis ant kėdės, paremti
Griūvančias kaulų sienas, sukelti
Angliškas mintis – žodžius – dermes
Pakeisti gyvenimą kitu, sužaistu
Lengva tuščia ranka, sukeliančia vėją
Aplink tuštybių pilis judančiom sijom
Pasišiaušusiais plaukais, kyšančiom rėjom
Negrįždamas atgal išdidus išsipūtęs
Neša savo trapų kūną – apvaliai sudėtą
Indą plačiakaklį ūkiantį garsiai
Į rūką beklaidinantį apačioje ausį
„Aš įsisavinsiu tave“ – raitydamasis
Tariau sau po lempa viena lubose
Likusia po mistinių įvykių teisme
Kasdienos veiksme, kaip ir „Ryte“
Sutikau tą laikraštį vėl. Nesišypsodamas
Sakau kažką sudėtingo ir kvailo. Namas
Dar stovi: ačiū ir už tai, kad dar ne.
Neatsitiko tai, kas turi įvykti bloga.
Ne taip, kaip visi esame galvoję.