Kažkas sėdi pastogėje ir maskatuodamas mažomis baltomis kojytėmis barsto sapnus. Tokius sočius ir saldžius kaip krentančias pirmasias temstančio dangaus žvaigždes. O kai tu užmigsi tas kažkas atslinks į tavo kambarį, pabučiuos ir išnyks kaip švelnus prisiminimas...Tas kažkas- paslaptis. PASLAPTYS VISADA VILIOJA...