pradžių pradžios nebūna
ir niekas nesibaigia dievui prakalbus

tik kartais sningant jis
nerangiai ranka vedžioja
    kairėn, dešinėn, kakton, širdin...

nebeliko nieko švento -
suglaužia, suspaudžia, sutraiško delnais

nesubrendęs skausmas negimsta
nykščiais į viršų

baltumu godulį numalšina


šventas vyre
mišioms besibaigiant
išgerk mane iki pusės