PAMISELES UZRASAI


sena elgeta prie supermarketo prabilo rusiskai, dusa tvaja ruskaja, nikakaja ni ruskaja, pasakiau ir nuejau, tiksliau nusuoliavau, ne stotas su elgetomis kalbas varineti, ypatingai gincus apie geneologines saknis.
metro konduktorius turkas/marokietis/velniai zino kas, bet is pietu, mirksejo abiem akim ir bande atkreipti demesi pirstais belsdamas i sedynes atlosa, islipau, nacionalines mazumos/daugumos/atmatos manes netraukia.
knygyne nusipirkau pacia storiausia knyga apie mena, nesvarbu, kad ne vienas vardas man nera girdeta, bet gerai atrodys lentynoje, stora tokia masters of art, auksines raides. kas link aukso. sako, kas per daug negrazu, ka jie supranta, siais laikais kiekybe lemia daugiau, nei kokybe. tie kas mano atvirksciai labai klysta, man grazu, kas ziba, ir batai aukstais kulnais, nesvarbu, kad per savaite bent pora nuluzta, bus tu batu, tevas sakydavo. ka siandien valgysim klausia brangusis, ka as zinau, as emancipuota, puodus pazystu tik teoriskai, sakau, kad parnesiau ready prepared meal, ir vel, maniskis susiraukia, nesuprantu ko raukosi, jei nepatinka, tegu gamina pats, demokratija, ir viso ko laisve siais laikais.
as nerukau ir negeriu ir knygu neskaitau, laiko gaisinimas, tiesa bridzita dzouns perskaiciau, irgi laiko gaisinimas, kvaila boba ir tiek. ir televizoriaus neziuriu, ten vistiek tik zinios, muzikos irgi neklausau, kompaktiniai diskai labai brangus, radijas neveikia, brangiausias nenureguliavo, as pati? juokaujate, as moku tik play ir stop mygtuka spustelti.
paklausite ka veikiu, ogi nieko, tiesa kartais galvoju...