Mano draugas... Na taip turbut mano draugas... Jis toks man svarbus. Nors negaliu sakyti, kad ji labai gerai pazistu, bet jis man labai svarbus... Mano gyvenimas pradeda panaseti i mano kuryba... Ir tai vyksta visai ne mano noru... Jis tai atsiranda mano pasaulelyje, tai vel dingsta. Bet zinau, kad nors mes vieno kito ir gerai nepazistam mes reikalingi vienas kitam kaip dvi zuvytes be vandens :)))) Jis troksta kad niekada nedingciau nors kartais pats dingsta ir net nezinau kaip jam sekasi... Vienu metu mes buvom labai prisirise vienas prie kito ir staiga jis dingo... Labai del to pergyvenau, nes as labai prisirisu prie zmoniu, o jis maximalistas... Nors ir zinau, kad jam reikia manes... Paraso laiskuti tarkim : parasyk man ka nors grazaus. :))) As stengiuosi, rasau tada jis man atraso, kad noretu jog niekada nedingciau visada buciau salia... Bet ar man jo prasyti to pacio.. Kai zinau, kad tai nerealu... Nerealu... Jis be galo man reikalingas zmogus, bet galvoju apie ji tik tada,kai rukau metines cigaretes... :))))))))))