Mikė Pūkuotukas netyčiom[?] apkaltino Knysliuką grafomanija, nes jis neva susprogdino žaliai mėlyną balionėlį. Gėda, Mike. Gėda, Knysliuk. Gėda, Pelėda.


Mikė knysliukas sumyniojo Pūkuotuko rūteles... Seklys Morka [ne iš šios operos] vis dar nesusekė kieno nekaltybė buvo sutrypta...
Sėdi Mikė ir pešioja ramunių žiedlapius:
"Kaltas, nekaltas, kaltas... Nekaltas..."
Gėda, Mike. Gėda, Knysliuk. Gėda, Pelėda.


Kartą Mykei pasidarė be galo šalta... Taip šalta, kad net ausis skaudėjo. Apsimuturavo ir nuėjo pas didž. gerb. draugą Knysliuką.
Paklaustas kodėl jam taip šalta, Knysliukas, nors ir buvo be galo protingas, nesugebėjo atsakyti į šį sudėtingą ir net suktą klausimą.
Tada abu dar labiau apsimuturavę patraukė pas dar labiau didž. gerb. draugę Pelėdą.
Paklausta kodėl jiems abiems, o ypač Mykej, taip šalta, Pelėda susiraukė, išvadino abu atklydusius kvailiais ir pagaliau paaiškino, kad taip yra todėl, kad jie gyvena Šiaurės ašigalyje, o lauke yra -40 laipsnių Celsijaus.
Nuliūdo Mykė. Nuliūdo Knysliukas. Užsirūstino Pelėda... ir išvarė abu svečius namo.