Man akių negraudina geltona žibinto angis.
Aš neieškau namų, nes namų niekada neturėjau,
tik sėdėjau, į svetimą dangų žiūrėjau,
kol pulsuojančios žvaigždės spygliais man išdūrė akis.
Kol į jas išsilydė mėnulio blizgus aliuminis,
raibuliavo vanduo i skirtingas pasaulio puses,
tu laimingas tik tol, kol kažkas pasilenks prie peties,
atsidusęs ištars kad likai iš genties paskutinis.


LetMeFly
