Lingavau supamojoje kėdėje, kai einantys pro šalį pažįstami nusprendė maloniai pasiteirauti: "Taking it easy?" "It's not easy," atsiliepiau. Pasimetę jie susižvalgė ir nusprendė nepratęsti pokalbio su tuo, kuris nesupranta kalbos. Nesijaudinau ir aš: viduje viriau noru pašokti ir ką nors daryti, veikti, o ne sėdėti nieko neveikiant ir stebint aplinkinį vyksmą. Nebeištvėręs atsijungiau.
Hm. Ar tai jau rašiau? Juk tai įvyko tik šeštadienį ir niekad anksčiau. Ir man nepatinka linguojančios kėdės.