Gyvenimas verciasi ratu ir kartai galim tik pasidziaugt, kad grizom ten, is kur seniai isejom. Nes pamirsom, kad turejom kazka tokio brangaus. Ir prisimine tik stebimes, kaip galejom pamirsti?! Juk tai musu dalis!

Noriu sugrist. Zinau, kad po to kelio, kuri nuejau, niekad nebebusiu tokia, kokia buvau, taciau gal taip ir geriau. Esu ir gristu.