o akyse šėlsta neklaužados ašaros... jos veržiasi į saulės šviesą... į nenuspėjamą  vėjo gūsį... į pasaulį, kuriame išnyks, vos tik nuriedėjusios skruostais... į pasaulį, kuriame taps tik dar vienas nereikšmingas vandens lašelis...