Aborigenu meno muziejus...
Jame visada buvo kazkas tokio.
Ka pamatai ir negali sustoti ziurejes.
Vieta, kur visada norisi grizti.
As griztu, nes ten prisiminimai...
Is praeitu gyvenimu...
Labiausiai man patinka "Dream Time" - laikas pries Tai...
Susapnuotas gyvenimas...
Adu tik juokesi.
Iki tol kol as jo cia neatsivedziau...
Supratau, kad pajaute tai, kas kiekviena karta vers einant pro sali uzklysti.
Jausmas...
Mes klajojame po sales nukabinetas margaspalviais paveikslais...
Ir su kiekvienu nauju apima jausmas, kad kazkur, kazkada as jau visa tai maciau...
"Tessy it's amaizing..."
Mes neriame i ta mistika lyg du mazi vaikai prie stebuklu salies vartu.
Rankos susipina ir as galvoju...
"Kur tu buvai visa mano gyvenima?"
Bet uz nugaros uzsidariusios muziejaus durys nuveja magija.
Rankos atsiskleidzia ir minutelei mus gaubia nejauki tyla.
"Let's go somewhere"
Jis sypsosi.
Mes sedim parke ant suolo ir as bijau ka nors sakyti. Bijau nubaidyti ta naujai uzgimusi jausma...
"I'm not Lex"
"I"m also not Lex"
Atsakau ir galvoju.
"Negerai taip."
Bet zinau, kad niekas nepasikeis... Nes nelemta yra nelemta. As isvaziuoju, Adu lieka...
Taip visada.
Lemtingi gyvenimo ivykiai visada ivyksta ant gyvenimo slenkscio...
"If not in this life, maybe in another..."
"Ypu never know Tessy... You never know."
Paskutine diena Asterdame.
Lyja...
Ir lietus, lietus atnesa asaras...Nezinau ko truks labiausiai; Amsterdamo, Adu, o gal hasiso...

"... it won't always work out that way..."
Velnias. Macy Gray teisi, kaip visada...
Mes geriame kava ir jos kavpai maisosi su kitais salsvais kvapais... As neriu i juos ...
Paskutini karta...
Ir dabar lengva ...Lengva...
Neatsisveikinti...