.5 coliai.dangaus dantų apnašos.-arba-.eskizuota Būtis

apčiulpia pirštą-tą,kuriuo rodome kryptis-ir mėgina pagauti: iš pietryčių tai ar rytų.kelias sekundes palieka apmirusias, tada staigiu mostu delnais užspaudžia akis.nupjautų rugių laukas rodo nugarą vėjuotiems pokyčiams.dar trys sekundės ir žemėti sportbačiai ima mėtyti savo palaidus raiščius aklo kelio (į vakarus) kryptimi.sustabarėjusius pirštus grūda kišenėn,kitais-paskubom stabdo artėjantį triukšmą...sunkvežimis.atidaro duris.už vairo-taukuotas,plaukais nusėtas kūnas meta nejaukų žvilgsnį ir skubina apsispręsti.įlipa.jie nuvažiuoja.(šįkart-apsieiname be brutalaus seksualinio atlygio scenų.važiuojame link tikslo,jo nė neturėdami.).sustoja.vangiai išlipa.trenkia durimis.mėtydamas purvo debesius, nutolsta.

mano istorija sudėtinga.ne, ji nėra išgalvota.taip,ji susitepusi.pilna irracionalumo, todėl keblu ją pasakoti ir dar sudėtingiau suvokti.įvykiai mano gyvenimo pasakojime pameta savo chronologiją, istorinis laikmetis neegzistuoja.muziką atstoja Tyla.aš-filosofinė lygtis, kurios irracionalumas niekada nebus panaikintas.dūmiju kaip anglies privalgęs garvežys.ir nežinau kaip skaičiuojamas laikas.nes mano laikas, kaip ir aš-sumautas atvejis.

lanku išsilenkusia nugara,kišenėse užspraustomis rankomis pėdina.vis sekdamas nežinomybės užuominas, vis mėtydamas degutą šaukštais, žvalgosi į vienišas sielas.senasis miestas traukia akį:kabaretai,viešnamiai,bohemiškos skylės ir kiti užuovėjos atributai.architektūra-lyg serganti diabetu-dar vis melodingai laidanti žavesio atodūsius, bet nebeatmerkianti akių, aiškiai suvokianti cilindro-vamzdžio baigtį.tai-tik patrauklus kurortas iškreiptiems žvilgsniams.stabteli.užsirūko.ir vėl velkasi pėdos.

aš-kiekvieno eigos įprasminimas.mėgstu tylėti.tik kartais, kai lūpos sučiauptos, vyzdžių juoduliai plečiasi, obuolys ties adomu pradeda virpėti, tada esu priverstas užklausti: ar matei kaip dailiai liepsnoja evangelijos, kaip mėto puslapį po puslapio pagal Matą išrikiuotos sutemos ar avys. ne, aš nesu katalikas. taip, man patinka žaisti su ugnimi. ne, aš neatstovauju piromanijos kronikoms.

grotestiško svingo ritmu judina kaulelius ties kulkšnimis. sustoja. lengvu judesiu it Elvis persibraukia kūkšterą ties pakaušiu. atsainiai iškvėpia. tykiai raizgosi aklais(kaip kad tąkart ties keliu) koridoriais. apsiveja aplink. liežuvių atbrailomis dirgina landą,kurios dedikacija iki šiol nežinoma. čiulpia dūžtančius tvinksėjimus. užpildo iki šiol tuštumoje lūkuriavusią ertmę. suskumba augti. plečiasi. milijonas balsų tolsta, dar girdime kaip klykia, it būtų kraugeriškai kapojami itališkomis geležtėmis, lyg kristų nežinomybės kirminui į purvinus nasrus... blaškomas nuovargio atsidūsta.

(tai tik dar vienas įrašas sudilusioje vaizdajuostėje sukasi atgal ir pirmyn.paskubomis.nepaisant erdvės,vietos ar laiko.nesuteikiant pirmenybės herojams.nes vieną negražią dieną jam pasakė: ,,visa yra viena”.buvo naivus-nepatikėjo.)

iškvėpia.

aš-akimirkų kolekcionierius. taip, haliucinogeninis mano poveikis žalingas(tik tiems, kurie bijo). ne, aš nesu išskirtinė ciklo rokiruotė. taip.

Taip, aš (n)esu tu.