Poeto kelias, tai – pats poetas...
Ne kelias jį nuves, o jis kitus,
Pasirinktasis kelias tai – tik du keliai,
vienas į save, o kitas žmonėse.
Žmogaus natūra juk yra tokia,
savas mintis jis priima lengvai,
o tavo mintys ieško kituose takelio,
kai tavo kelias prasideda ir pasibaigia tavyje.
Reikės surasti kelią sau į širdį,
žmonių mintimis išmokti išsakyti,
pamiršti tai, kas rūpi tik vaikystėj,
sunkiausia bus išsižadėt savęs numirus.
Reikės savoj širdy atrasti ir išjausti
tai, ką norėsi pasakyti tu kitiems,
Reikės išmokti girdėti savas mintis
kitų lūpose sulaužytas, sugrįžusias pasiguosti
Numirus poeto kelias ves toliau...
Ne kelias jau jį ves, o keliai į jį,
Jei buvo, kas tave ištrintą kopijavo,
Tu dar ilgai gyvensi mūsų eilėse...