Man neaišku,
kaip miegantys naktį vaikšto.
Aš išklaikusi,
terlioti mano sielą baiki...
Tą tylą, tą gėlą...
Iškėlei į viršų vėlei.
Noriu pabūti papūgėle,
įdomumo dėlei.
Kaip sudėlioti,
išnarplioti viską.
Tai tik dėlionė,
ir man ašara tviska.


Krisčiukas Gudmonaitė
