***

į pirmąjį kartą
naktį su crocsais
einant ant tiesios baltos linijos gatvėje
į rūsį
arba pro langą
ir pasibarškinus tėvui
lindimas po lova
po to buvo studijos ir antroji
žaidėme šeimyną barako kambaryje
nešdavome vasaromis namo arbūzą
ir paskutinį kartą tarsi netyčia
į nuo mūsų tuščią palapinę
o štai dabar ir vėl esu kaip nepagydoma liga
smunku vidun iškart vos durims padarius plyšį
kai nieko namie pas ją nėra
tik šį kart jau bedarbis nebestudentas
ir be miglotos ateities kuri tik prieš akis
o tik su aiškia ir tamsia dabarties tąsa
nuo kurios nusuku akis
aš ir vėl vaikigalis
vidinį zyzimą pakeitęs reikalaujančiu meilužio
įsakymu