Pasišiaušęs rugpjūčio vėjas
Gena debesis , kur panorėjęs.
Dešimt metų rašau, o jis juokias:
- Na, ir ką prirašei jau čia tokio?

"Tyloje snūduriuoja rugpjūtis,
Blėsta vasaros karščiai aptingę,
O saulėlydžiai tapo paveikslus,
Mano mūza sau snaudžia nurimus".

- O man snausti visai nesinori,
Pats smagumas pasiausti virš upės,
Gal pamiršk savo mūzą, ir skrendam...
"Tai patrakėlis vėjas rugpjūčio!"