Žaidi gyvenimą spalvinimo knygelėje, kur esminė taisyklių - neperžengti ribos, už kurios per daug vietos interpretacijoms arba per mažai tau. Bijai, jog nederės spalvos, todėl turi tik vieno - mėlyno - atspalvio pieštukus, turbūt todėl, nes ši spalva patinka 40 - čiai procentų žmonių. Tik tavo knygelė niekam nerūpi. Niekas jos nevarto. O tu, visą ją nuspalvinęs, griebiesi kitos, kurioje dar nebuvai įžengęs. Paradoksalu, nes net kai nepalieki balto paveikslo lopinėlio, ji vis dar tuščia. Gal net tuštesnė, nei buvo prieš tai.