Sukausi parke tarp snaigių, o jos lengvai krito, gulė ant krūmų, eglių, puošė savo baltais nėriniais, stebino vaikštinėjančias antis, linksmino bėginėjančius šunelius, o jų baltas grožis skelbė, kad ateina nuostabus šventinis laikotarpis, sielos atgaiva.