Beklausydama 'Aktorio trio' vėl prisiminiau tave ir vėl ėmė rasoti akys ..."gulbe baltaja močiulė mano skrenda  .. gulbe baltaja i dangų skrenda ..".. ar tu dabar tenai?Prisimenu kiekvieną smulkmeną nutikusią tavo mirties dieną,kiekvienas menkniekis įsirėžė mano atmintyje ir liks ten dar ilgai.Ar tu dabar tenai? Ar tau nebe šalta? Ar nebe skauda? Prabėgo daugiau nei dveji metai ,o aš visdar eidama pro tavo kambarį pagalvoju : ar tu neišalkus? ar nelaikas tave valgidinti? Kai nebe liko tavęs išnyko ir mano tikėjimas .Tu tikrai nenusipelnei tokio savo dienų galo .Pernelyg gera ir didelė buvo tavo širdis. Dievas neteisingai su tavimi pasielgė ir aš negaliu už tai jam atleisti .Aš nebetikiu .Aš prakeikiu jį .Tu pernelyg mus visus mylėjai ,tu perdaug savęs mums visiems atidavei .Nepaisant tavo maldų ir atsidavimo prakeiktas aukščiausiasis teatsiuntė tau beprotybę .Už ką,po velnių,už ką?
Ir aš tau dar gyvai esant permažai tepadėjau ,o juk tu mane mažą ant rankų nešiojai ,sekei man pasakas ,it mažą angelėlį už rankos vedžiojai ,pynei mano plaukus į kaseles ,šluostei mano vaikiškas ašaras .Visa tai prisiminus pasidaro labai liudna .