man paskutiniu metu alkis poezijai, kažkoks badas, nepriteklius, kaip, kad vitaminams pavasarį, būna žmonėms trūksta, taip ir man labai trūksta vitamino P, dėl to skaitau viską kas po ranka ar akim papuola, bet žinau, kad praeis ir tai, kaip, kad viskas praeina
bet kam tas paskutinis žodis? aišku ne man mokyti poezijos karalienę poezijos, tik padaryti galėčiau geriausiu atveju, bet vis vien tas "kask" kam jis toks perteklinis?