aš taip bijau kažką svarbaus prarast... bijau prarasti tavo akis... tavo šypseną... tavo žodžius... tavo atminimą...
  aš jau seniai tavęs nebeturiu, bet jaučiu kad ir tavo veido bruožai nyksta mano atminty... pamažu kasdien pradingsta... iš pradžių žvilgsnis... tada akys... blakstienos... antakiai... belieka blankus veido kontūras... rytoj jau gal ir jo neatsiminsiu... ir to bijau... tu padarei mane baile... todėl ir nekenčiu tavęs, bet gal bent tai padės tavęs neužmiršti...