žinojau, kad po aklinos nakties išbrėkšta rytas, tik klaidžiodama tamsoje nesuprasdavau, kiek daug to aklumo likę... ir kai pamačiusi spindulius as suprantau, kad tai buvo mano indas kančios, susimasčiau negi nebūčiau pakėlusi daugiau... kita vertus, ar daugiau kas, be užsispyrimo, turi vertę ir prasmę ramstytis tamsoje.. Labas ūkanotas ryte! taip ilgai tavęs laukiau.