Didžioji dauguma problemų čia, manau, glūdi tame, kad kiekvienas nori pasirodyti krūtesniu už kitą. Ir kiekvienas iš karto užima gynybinę pozicija su aršiai išreikštu polinkiu pereiti į puolamąją, vos tik gauna nors kiek įtartiną žinutę, komentarą arba užmato kur žinutę, komentarą ir panašiai. O šitaip tęsiantis ilgą laiką, daugelis žinučių pradeda rodyti tokiomis, netgi paprasčiausi užkalbinimai regisi įtartinais. Tokios nuostatos pradeda įsivyrauti visuotinai, nejūčia užsikrečia ir atsparesnieji:D

Nors kartais Brūškė ir labai mane užknisdavo bei sunervindavo, sugebėdavo pats to visai nenorėdamas momentaliai išvesti iš pusiausvyros, tačiau jis turėjo vieną, visiškai priešingą čia mano aprašytam reiškiniui savybę – manau, jam nelabai buvo svarbu pasirodyti ir išlikti krūtu, krūčiausiu. Ir, nors jis ir ginčydavosi lygiai taip pat aklai ir užsispyrusiai, bet darydavo tai visai ne dėl to reikalo, o tik todėl, kad užkliūdavo už kažkokio tai popierinio faragrafo, sausos žodžio raidės, įstatymo, taisyklės, galų gale paprasčiausių „techninių“ stebuklų, buvo tiesiog pamišęs dėl jų ir bandė, bandė...:D

Tačiau to, visada atrodyti bent jau kaip visi, jei jau ne geriau už juos, jis, manau, nelabai turėjo. Va ta prasme jis man ir patiko, nes ta prasme jis buvo laisvas, ta prasme gal net laisvesnis už mane...nors ką žinai:D Va:)