Ilgesys


Nemylėčiau taip stipriai, jei būtum  ramiai neišėjęs,
Jei sutiktum priglust karštą rytą apgaulės glėby
Jeigu žodį „nemyliu“ nuneštų pajodžarga  vėjas -
Tu sugrįžtum kaskart išsikvietęs  bejausmę taksi
Nenorėčiau, kad tavo orus vyriškumas palūžtų
Ir priimtum sužvarbusią į nuolaidumo namus
Net suteiktum vilties, kad į mano viengungišką gūžtą ,
Nepoliarinę naktį ateisi slapčia į svečius.
Nieko laukti nereikia –nes dar tebėra atminimai
Tavo mieste dejuoja supilkęs drėgmėj kambarys
Ten girdžiu brangų balsą ,kuris nuo švelnumo užkimo
Ir many vėl sukyla toks žmogiškas ilgesys.