Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 23 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Sergiejus Jesieninas

Nebemindžiosiu žolėtų krūmų,
Neieškosiu pėdsakų senų.
Ir tavų plaukų skaidrus balsvumas
Niekad mano nesudrums sapnų.

Degė lūpos lyg raudonos uogos,
Nuostabi saulėteky buvai.
Draikėsi pavėjui, lino sruogos,
Rytmečio gaiva spinduliavai.

Bet išbluko akys ir išnyko,
Balsas nuaidėjo varpeliu,
Margo šalio kvapo nebeliko
Ir tų rankų konturų  baltų.

Kai vėjarodė nuo kraigo namo
Lyg kačiukas žvelgia į gatves
Ežere, kur vėjas nedres gano
Sakmę tyliai apie tai paseks.

Prieblandoje man kažkaip atrodo,
Kad buvai svajonė ir daina.
Tą, kas kūrė tavo liauną stotą
Paslaptis lydėjo amžina.

Nebemindžiosiu žolėtų krūmų,
Nerasiu ten pėdsakų senų.
Ir tavų plaukų skaidrus balsvumas
Jau daugiau nebesudrums sapnų.      Vertė J. Miglinas


2013-11-17 18:52
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą