žvilgčioju į žilvičius
į švintantį dangų,
kol blėsta dilstantis mėnuo ir
tamsa - aklinai užvertas dangtis
trinkteli
šnabždesiu susilieja
su atsitiktiniais bundančios gatvės garsais
– Tuoj eisiu, – juda drėgnos lūpos
– Visa kas nutinka, nutinka ne laiku