?

APsidėliojęs prasmėmis,
dienas vejuos paskubomis,
vis kliūdamas už valandų,
kai nieko nebesuprantu.

Sustok, akimirka, kokia bebūtum!
Su nuodėmėm nebūtom, rūtom, srutom...
Pabūsiu čia. Žiūriu, kad ir į ranką:
pakėliau nykštį - liuks! Ir to pakanka.

Gana, sakau, miražą vytis,
kvadratiniu ratu kratytis.
Gana jau bėgti nuo šešėlio.

Velniams tas pėdsakas ant smėlio?

-2013. 07. 08-